Endoskopai yra būtini įrankiai, naudojami atliekant medicininius tyrimus ir gydymą. Šis pavadinimas daugeliui kelia smalsumą ir baimę. Tiesą sakant, gydytojai jie veikia kaip „rentgeno regėjimas“, padedantys „matyti“ kūno vidų. Jie yra plačiai taikomi ir labai saugūs.
Endoskopas yra lankstus arba standus vamzdinis instrumentas su miniatiūrine kamera, šviesos šaltiniu ir veikimo kanalu. Jis gali būti įterpiamas į kūną per natūralias ertmes (pvz., burną, nosį ir šlaplę) arba nedidelius pjūvius, kad būtų galima tiesiogiai stebėti vidinę organų struktūrą.
Dažni endoskopų tipai ir jų taikymo vietos: Gastroskopija naudojama tiriant stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną; kolonoskopija tiria storąją žarną ir dalį plonosios žarnos; bronchoskopijos metu tiriami kvėpavimo takai ir plaučiai; cistoskopija stebi šlapimo pūslės vidų; artroskopija naudojama tirti sąnarius, tokius kaip kelio ir peties.
Pagrindinės endoskopų funkcijos yra: pirma, diagnozė, leidžianti tiesiogiai stebėti pažeidimus ir gauti audinių mėginius patologiniam tyrimui, siekiant nustatyti pažeidimo pobūdį (pvz., uždegimą, polipus, navikus ir kt.); ir antra, gydymas, leidžiantis atlikti minimaliai invazines operacijas, tokias kaip polipo pašalinimas, hemostazė ir stento įdėjimas.
Palyginti su tradicine atvira chirurgija, endoskopija yra mažiau invazinė, mažiau skausminga ir greičiau atsigauna. Jis gali tiksliau nustatyti pažeidimus ir sumažinti klaidingos diagnozės bei praleistos diagnozės tikimybę, todėl tai yra tinkamiausias daugelio virškinimo ir kvėpavimo takų ligų tyrimo metodas.
